Dirvožemio rūgštingumo nustatymas

Vienas iš svarbiausių dirvožemio kokybės kriterijų yra dirvožemio rūgštingumas. Ilgametė žemdirbystės praktika ir moksliniai tyrimai parodė, kad skirtingų rūšių augalai mėgsta nevienodo rūgštingumo dirvožemį.

Dirvožemio rūgštingumas, arba dirvožemio reakcija, - tai viena iš dirvožemio savybių, nuo kurios priklauso daugelis dirvožemyje vykstančių cheminių procesų. Rūgštingumą dirvai suteikia dirvožemyje esantys tirpalai ir koloidai. Dirvožemio rūgštingumas išreiškiamas vandenilio jonų koncentracija tirpale ir žymimas simboliu pH. Dirvožemiai gali būti rūgštūs, šarminiai arba neutralūs.
Informacija, kaip dirvožemiai yra grupuojami pagal rūgštingumą (pH dydį) pateikta žemiau.

Ilgamečių mokslininkų tyrimų duomenimis dėl pakitusio dirvos rūgštingumo (pH) keičiasi cheminė dirvožemio sudėtis (t. y. cheminių elementų santykinis kiekis dirvožemio masės vienete), o tai turi didelę reikšmę dirvožemio derlingumui. Labai aktuali problema šiuo metu yra dirvožemio rūgštėjimas ir jo poveikis augalams. Nors dirvožemio rūgštėjimas yra natūralus dirvožemio formavimosi procesas, dirvožemiai gana intensyviai rūgštėja dėl cheminių priemonių naudojimo, tręšimo rūgštinančiomis trąšomis (pvz., azoto trąšomis) ar dėl rūgščiųjų lietų (juose yra sieros, druskos ir azoto rūgščių) poveikio. Lietaus vanduo nėra neutralus, jo pH 5,6, o rūgščiojo lietaus pH < 5,0. Patekę į dirvožemį teršalai taip pat padidina jo rūgštingumą, skatina augalams būtinų maisto medžiagų išplovimą ir kt.

Dirvožemio grupavimas pagal pH dydį
Labai rūgštūs - 4,5 ir mažiau
Vidutiniškai rūgštūs - 4,6-5,0
Mažai rūgštūs - 5,1-5,5
Rūgštoki - 5,6-6,0
Neutraloki, artimi neutraliems - 6,1 ir daugiau

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas
Norint, kad augalai tinkamai augtų, būtina sąlyga - tinkamas dirvožemio pH. Mikroorganizmai, skaidantys organines medžiagas į paprastesnes, kurios yra pasisavinamos augalų, geriausiai jaučiasi ties pH 6,3-6,8. Grybai ir anaerobinės bakterijos, kurios fiksuoja azotą iš oro, klesti labiau šarminiame dirvožemyje. Jei pH tampa stipriai rūgštinis, bakterijos nebegali aprūpinti augalo paprastesnėmis medžiagomis (azoto junginiais). Tuo tarpu kai pH tampa stipriai šarminis, augalai sunkiai pasisavina geležį ir manganą, todėl tampa mažiau atsparūs įvairioms ligoms.
Apie dirvos rūgštingumą galima spręsti ir iš natūraliai joje augančių augalų: rūgščioje gerai auga samanos, viržiai, gailiai, spanguolės, smulkiosios rūgštynės, našlaitės, svėrės. Šarminę dirvą mėgsta apyninė liucerna, dirvinė čiužutė. Neutralioje auga ankstyvieji šalpusniai, paprastosios jonažolės.
Augalai gali pasisavinti tik vandenyje ištirpusias medžiagas, o šių medžiagų tirpumas priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo (pH) vertės. Kiekvienai augalų rūšiai reikia skirtingų elementų kiekių. Siekiant geriausio augalų augimo rezultatų, reikia sureguliuoti dirvos rūgštingumą ir medžiagų prieinamumą, todėl dirvožemio pH nustatymas gali žymiai prisidėti prie augalų tinkamo išauginimo.
Dirvožemio rūgštingumo (pH) matavimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti labai sudėtinga procedūra, tačiau šiuo metu prekyboje esančios priemonės tai maksimaliai palengvina.
Tiesioginiu principu veikiantys pH matuokliai dirvos rūgštingumą matuoja pačioje dirvoje.
Matavimo metu yra nukasama 5 cm paviršinės dirvos, po to padaroma 10 cm gylio duobutė, į kurią įpilama distiliuoto vandens. Kontakto užtikrinimui į duobutę su vandeniu švelniai įstatomas matavimo prietaiso zondas. Palaukus, kol matavimo rezultatai stabilizuosis, galima užfiksuoti pH reikšmę.
Matavimas indikatorinio popieriaus lapeliais.
Dirvožemio rūgštingumui (pH) nustatyti reikia iš kelių centimetrų gylio dirvos pasemti 10-20 g dirvožemio ir suberti į 100-200 ml talpos indą bei pripilti vandens. Indą sandariai uždaryti ir gerai suplakti. Po 5 min, mėginiui nusistovėjus, įmerkti vieną indikatorinio popieriaus juostelę į paviršiuje nusistovėjusį tirpalą. Tada ištraukti juostelę ir palyginti jos spalvą su pridėta skale. Skalėje esanti spalva rodys jūsų dirvos pH.

Rūgštaus dirvožemio kalkinimas aktualus ir sodininkams mėgėjams. Sodininkai žino, kad vienas augalas, pasodintas sklype, auga puikiai, o kitas skursta. Pastarasis tikriausiai atsidūrė netinkamoje dirvoje - gal per rūgščioje, gal pernelyg kalkingoje. Prieš pradedant sodininkauti, reikėtų ištirti sklypo dirvos rūgštingumą aukščiau minėtom priemonėm arba tai galima padaryti namuose buitinėmis priemonėmis: raudongūžių kopūstų sultyse porą valandų mirkyti filtrinį popierių (tiks ir skirtas kavai virti). Gerai išdžiovintą tokį popierių galima naudoti dirvos rūgštingumui nustatyti. Itin rūgščioje dirvoje jis nusidažys raudona ar purpurine, neutralioje - violetine ar mėlyna, šarminėje - žalsva spalva. Neutralią dirvą mėgsta dauguma augalų. Esamą dirvos rūgštingumą galima keisti rūgščią dirvą pakalkinant, kalkingą - parūgštinant.
Rūgštaus dirvožemio kalkinimas gali būti atliekamas klintmilčiais, dolomitinėmis kalkėmis, kreida, gesintomis kalkėmis, defekatu, pelenais. Kalkinimo metu susmulkintos kalkinės medžiagos tolygiai išbarstomos dirvos paviršiuje bei perkasamos tokiu gyliu, kokiame auga augalų šaknys. Rūgščios dirvos 1 kvadratinio metro paviršiuje patariama šių medžiagų barstyti nuo 600 g iki 1 kg (priklausomai nuo dirvos rūgštumo). Jei dirvožemis lengvas, kalkinės medžiagos 1 are patariama išbarstyti 16-20 kg, jei sunkus -  iki 25 kg. Patariama 2/3 kalkinių medžiagų suberti perkasant dirvožemį, o 1/3 į dirvą įterpti grėbliu. Kalkinių medžiagų kiekį galima sumažinti iki 2- 3 kg, jei jas kartu su durpėmis ir perpuvusiu mėšlu 1:2 į lysvę subersite prieš sodindami daržoves. Kalkinti rūgštų dirvožemį būtina, jei jame auginsite agurkus, svogūnus ir burokėlius. Jei dirvožemį kalkinsite medžių pelenais, tai eglių pelenų vartokite 2 kartus daugiau nei kalkių ar kreidos, o beržų ir pušų pelenų vartokite 1,5 karto daugiau.
Jei dirva perdaug kalkinga, joje augantys augalai beveik nepasisavina geležies ir mangano, todėl juos puola ligos. Ne visiems augalams patinka šviežiai pakalkinta dirva, todėl šį darbą reikėtų atlikti iš rudens arba iki sodinimo likus bent kelioms savaitėms. Kalkės barstomos tolygiai, įterpiamos į maždaug 10 cm gylį. Kalkingas dirvas taip pat galima parūgštinti mulčiuojant rūgščiomis durpėmis, smulkinta žieve, spygliais, nenaudoti laistymui šarminio vandens.

Rekomenduojamas dirvos pH augalams
Skirtingi augalai mėgsta skirtingo rūgštingumo dirvą, todėl jų optimalus derlius gali būti pasiekiamas tik esant pagal augalo poreikius subalansuotam dirvos pH. Toliau pateikiamas optimalus dirvos rūgštingumas (pH) skirtingiems augalams:
pH 3,5 - 4,5 - bruknės, šilauogės;
pH 4 - 6,5 - kanadinės cūgos, kalninės pušys, vakarinės tujos, karpotieji beržai, mahonijos, putinai, sidabrakrūmiai;
pH 4 - 4,5 - rododendrai, viksvuolės, viržiai, azalijos, erikos, hortenzijos, orchidėjos, margeniai;
pH 4,5 - 5,5 - linai, mirtos, paparčiai, ciklamenai, raktažolės, bromeliniai augalai, kamelijos, fuksijos, anturiai, paparčiai;
pH 5 - 6 - miežiai, avižos, lelijos, kalatėjos;
pH 5 - 7 - vilkdalgiai;
pH 5,5 - 6 - žieminiai rugiai, stevijos;
pH 5,5 - 6,5 - kukurūzai, pakalnutės, dauguma kambarinių gėlių: ciklamenai, pelargonijos, galenis, smidras, begonija, kalceoliarija, raktažolė, tradeskantė, fikusas;
pH 6 - eleborai;
pH 6 - 6,5 - cukriniai runkeliai, žieminiai kviečiai, meileniai;
pH 6 - 7 - narcizai, pelėžirniai, kalijos, žioveiniai;
pH 6,5 - 7 - pupiniai augalai, vaškuolės, klivijos, chlorofitai, aspidistros;
pH 6,5 - 7,5 - gerberos, gvaizdūnės, hiacintai, leukonijos, rožės, skaistažiedės, tulpės, žilės, petunijos;
pH 6 - 8 - ratiliai, kardeliai;
pH 7 - bijūnai, pentiniai;
pH 7 - 7,5 - jurginai;
pH 7 - 9 - eglės, kadagiai, baltalksniai, bukai, gudobelės, klevai, kukmedžiai, alyvos, eglūnai, forsitijos, jazminai, kauleniai, lanksvos, ligustrai, sausmedžiai, sedulos, žagreniai, žilakrūmiai.

Įvairios daržovės pagal rūgštingumą geriausiai auga, kai pH 6 - 7:
pH 5 - 6 - rūgštynės;
pH 5,5 - 6,5 - bulvės;
pH 5,5 - 7 - morkos, petražolės, salierai, ridikėliai;
pH 6 - 6,5 - salotos, špinatai, krienai, kopūstai;
pH 6 - 7 - kukurūzai, pupelės, česnakai, krapai;
pH 6,2 - 7,5 - burokėliai, kopūstai, žirniai;
pH 6,3 - 6,7 - pomidorai, paprika, baklažanai;
pH 6,4 - 7 - agurkai, patisonai, melionai, brokoliai;
pH 6,5 - 7,5 - Pekino kopūstai;
pH 6,5 - porai;
pH 6,4 - 7,9 - svogūnai.
Daugelis ūkininkų šiuo metu žemę dirba gana intensyviai, todėl dirva rūgštėja, o kai kur - šarmėja. Ir vienu, ir kitu atveju taip nualintą dirvą būtina atstatyti.  Kiekvienas ūkininkas turėtų žinoti, kad 50 proc. derliaus priklauso nuo jo paties, o 50 proc. - nuo gamtos, todėl norėdamas išauginti kuo gausesnį derlių, ūkininkas turėtų patikrinti bei žinoti dirvos pH ir pasirinkti tuos augalus, kurie tokioje dirvoje duotų gausiausią derlių, arba priklausomai nuo situacijos, dirvą kalkinti ar rūgštinti.

Informacijos šaltinis: Algis Mačiukas, agrozinios.lt.
Pilnas straipsnis čia.


Susijusios prekės

Funkciniai slapukai

Šių slapukų išjungti negalima. Jie įsimena tokius Jūsų pasirinkimus kaip kalba, prisijungimai, personalizuotas svetainės atskirų elementų vaizdavimas. Šiuos slapukus galite blokuoti savo naršyklės pagalba, tačiau be jų svetainė neveiks arba veiks netinkamai.

Analitiniai ir statistiniai slapukai

Šie slapukai naudojami marketingo ir reklamos tikslais ir būna diegiami trečiųjų šalių. Jų pagalba analizuojami Jūsų poreikiai, paieškos, kad būtų galima tiksliau pasiūlyti tai, ko ieškote. Šie gali būti išjungti Jūsų naršyklės pagalba.

Rinkodaros slapukai

Šių slapukų pagalba galima analizuoti lankytojų srautus ir navigaciją svetainėje.